- prakeiktas
- prakéiktas, prakeiktà bdv. Tiẽ prakeikti̇̀ kùrmiai vi̇̀są dar̃žą i̇̀šrausė.
.
prakeiktas
Look at other dictionaries:
prakeikta — prakéiktas, prakeiktà bdv. Tiẽ prakeikti̇̀ kùrmiai vi̇̀są dar̃žą i̇̀šrausė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
apskreplenti — K žr. apskrepliuoti: Jis nu savo paties sutvėrimų buvo prakeiktas …, apskreplentas Kel1881,49. | refl. K. skreplenti; apskreplenti; priskreplenti; suskreplenti … Dictionary of the Lithuanian Language
arkliavėdaris — arkliavėdãris, ė smob. (2) šnek. kas daug suvalgo, besotis, rijūnas: Prakeiktas arkliavėdãris – niekur anas neprivalgo Sdk … Dictionary of the Lithuanian Language
atžioti — 1. tr. išžioti (burną, nasrus, snapą): Arklys prusnas turia atžioti Plšk. Vienas judviejų burną atžiojęs tarė rš. Ugnį bekūrenant ir beatslenka smakas šnypšdamas, nasrus atžiojęs jį praryt Jrk9. | prk.: Kursai savo dūšią atžioja kaip peklą… … Dictionary of the Lithuanian Language
badymas — bãdymas sm. (1); SD94 → badyti. 1. J Kaip vilkiūčiai maži tuoj plėšt, teip ožys an bãdymo Pgg. | refl.: To jaučio dėl vieno badymosi negali laikyti Rm. 2. Prakeiktas kojų bãdymas par tas rugienas einant Grg. Badai ir badai obuolius [nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
dabišnumas — dabišnùmas sm. (2) Š → dabišnus: O tas prakeiktas dabišnumas – tai reikia dar jam šitų tošių ant kaklo! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
duliežuvis — ×duliežuvis, ė (plg. l. dwujęzyczny) smob. Sut veidmainys, dvikalbis: Apkalbėtojas ir duliežuvis prakeiktas net daug pamaišo sūderą (sandarą?) turinčių SPII76 … Dictionary of the Lithuanian Language
graibstymas — graĩbstymas sm. (1) K → graibstyti 4: Tik vis prakeiktas godumas, tas cento graibstymas J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
gulas — 1 gùlas sm. (4) 1. išgriuvęs medis, gulintis pelkėje, ežere, upėje: Giliojoj yra didelys gùlas, po juom sugavau žuvį Vlk. Seniau šitam raiste buvo daug gulų̃ privarteliota Dsm. ^ Sunkios malkos kap gulaĩ Vlk. Tu tep plauki kap gulas (nemoki… … Dictionary of the Lithuanian Language
